DŽIAUKITĖS SU MANIMI
2026 m. birželio 25 d. ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS PRANEŠIMAS
„Brangūs vaikai! Džiaukitės su manimi, nes Aukščiausiasis leidžia man būti su jumis, kad vesčiau jus pas Tą, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Džiaukitės, vaikeliai, ir būkite džiaugsmingi netgi sunkumuose – tuomet turėsite stiprybės, nes suvoksite, kad esate laikini, ir mokėsite viską paaukoti Dievui. Todėl nepamirškite: Aš esu jūsų Motina ir jus myliu. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.“ ( Bažnyčiai pritariant)
Praėjusio gegužės mėnesio pranešime Švč. Mergelės Marijos žodžiai kvietė mus skirti laiko maldai ir pasninkui bei grįžti pas Dievą. Malda ir pasninkas yra galingos priemonės dvasiniam gyvenimui ir asmeniniam santykiui su Dievu stiprinti.
Šiame pranešime, minint keturiasdešimt penktąsias apsireiškimų metines, Švč. Mergelės Marijos žodžiai kviečia mus džiaugtis – džiaugtis kartu su Ja, nes Dievas per Švč. Mergelę Mariją pradėjo savo malonės darbą Medžiugorjėje ir išliejo daugybę savo malonių daugeliui širdžių, kurios atėjo pas Jį su nuolankumu ir atgaila.“
Medžiugorjė, kaip Dievo Motinos apsireiškimų vieta, yra Dangaus dovana žemei, Dangiškojo Tėvo dovana kiekvieno žmogaus širdžiai. Tai Dangaus prisilietimas prie žemės. Tai stebuklinga ir antgamtinė malonės galia, kuri traukia žmogaus širdį vėl ir vėl grįžti į Medžiugorję, kad žmogus galėtų artėti prie Dievo.
Dievo Motinos apsireiškimai įvyksta pagal Dievo valią ir sprendimą. Tai yra Dievo iniciatyva, ir Dievas kalba mums per savo Sūnaus Motiną ir kviečia mus eiti gyvenimo keliu.
Šis suvokimas gali ir turėtų pažadinti dėkingumą ir džiaugsmą žmogaus širdyje. Tik žmogus, kuris mato savo dvasia ir širdimi, gali būti tik dėkingas ir džiaugsmingas. Džiaugsmo negalima įsakyti. Džiaugsmas yra vidinės būsenos, tyrumo ir santykio su Dievu rezultatas. Pasaulis kalba apie linksmybes ir džiaugsmą. Pasaulis siūlo linksmybes, bet linksmybės nėra džiaugsmas. Džiaugsmas apima visą žmogų, visą jo sielą, tęsiasi laikui bėgant ir pereina į santykius.
Linksmybės gali trukti tik kurį laiką. Linksmybės gali būti apsvaigimo, narkotikų vartojimo ar kai kurių kūniškų malonumų rezultatas. Linksmybės greitai baigiasi, kai tik žmogus išsiblaivo ir galiausiai supranta, kad yra tuštesnis nei anksčiau. Po pasaulio siūlomų linksmybių žmogus patiria gėdą ir gailestį, bando pateisinti tokią būseną.
Dieviškoji Mergelė veda mus pas Jėzų, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Viešpats turi galutinį žodį dėl visko, kas vyksta pasaulyje ir mūsų gyvenimuose. Kas patiki save Viešpačiui, kalbės tik apie viltį, o ne apie beviltiškumą. Jis skleis aplink save džiaugsmą ir pasitikėjimą.
Atiduokime savo Motinai savo pasitikėjimą ir širdį, kad galėtume sutikti Viešpatį, kuris yra mūsų gyvenimas ir tikrasis džiaugsmas.
Malda
Mergele Marija, Tu nugyvenai gyvenimą, tokį panašų į mūsų. Tu patyrei skausmo, sunkumų, išbandymų ir liūdesio, bet Tavo širdyje išliko gilus džiaugsmas, nes tikėjai, kad Viešpačiui nėra nieko neįmanomo. Nuo pirmojo „taip“, kurį pasakei Viešpačiui, prasidėjo Tavo išbandymų ir skausmo kelionė. Nepaisydama to, Tu sušukai: Mano siela šlovina Viešpatį. Išmelsk visiems, kurie patiria išbandymus, skausmą, karus ir artimųjų mirtį, stiprybės ir malonės, kad jie galėtų viską atiduoti Viešpačiui, kuris vienintelis yra mūsų ramybė ir gyvenimo pilnatvė. Amen.
Tėvas Liubo Kurtovičius, OFM
25 06 2026
„Brangūs vaikai! Džiaukitės kartu su manimi, nes Aukščiausiasis leidžia man būti su jumis, vesti jus pas Jį, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Džiaukitės, vaikeliai, ir būkite linksmi net ir sunkumuose. Ir jūs turėsite jėgų, nes žinosite, kad esate laikini, ir galėsite viską paaukoti Dievui. Todėl nepamirškite: Aš esu jūsų Motina ir myliu jus. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.“ (Bažnyčiai pritariant)
DŽIAUKITĖS NET PATIRDAMI SUNKUMUS
Visi didingi ir šventi dalykai Medžiugorjėje įvyksta todėl, kad Marija yra su mumis. Ji yra mūsų džiaugsmo priežastis. Jos džiaugsmas yra Dievas. Kur Marija, ten yra Jėzus. Ji niekada nenurodo į save, bet visada veda mus pas Jį. Tai yra Medžiugorjės prasmė – vesti mus pas Jėzų. Džiaugtis su Marija reiškia būti su Jėzumi, žinoti, kad Jis yra su manimi, myli mane ir veda mane, kad ir kas nutiktų.
Marijos džiaugsmas – tai ne tik gera nuotaika ar šypsena, parodanti, kad viskas gerai. Ji žino, ką reiškia džiaugtis net ir sunkumuose. Jos širdį tiek kartų pervėrė kančia, tačiau Ji niekada neprarado vilties. Ji žinojo, kad Dievas ištikimas savo pažadams. Šiandien kančios pilname pasaulyje Ji mums sako: „Džiaukitės kartu su manimi.“ Ji nesako: „Džiaukitės, kai viskas pasiseks ir kai jums viskas bus gerai.“ Ji moko mus džiaugtis dabar, nes Dievas yra su mumis ir džiaugsmas yra su mumis. Pasaulis negali jo mums nei duoti, nei atimti. Šventasis Paulius apie tai rašo iš kalėjimo: „Visada džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl sakau: džiaukitės!“ (Fil 4, 4)
Įsivaizduokime valtį audringoje jūroje. Paviršiuje kyla aukštos bangos, sustiprėja vėjas ir viskas atrodo bauginančiai. Tačiau kelių metrų gylyje jūra išlieka rami. Toks yra krikščioniškas džiaugsmas. Mūsų gyvenimo paviršiuje gali siautėti įvairios audros – ligos, netikrumas, nesėkmės, netektys... Tačiau giliai širdyje turi išlikti ramybė, nes ten gyvena Jėzus. Švenčiausioji Mergelė Marija prieš kelerius metus mums pasakė: „Vaikeliai, melskitės ir džiaukitės viskuo, ką Dievas čia daro, nepaisant to, kad šėtonas kursto ginčus ir neramumus“ (1999 m. liepos 25 d.). Tai kvietimas. Ji neliepia mums džiaugtis, kai nėra neramumų, bet sako: „Džiaukitės nepaisydami nieko, nes Dievas veikia net tada, kai atrodo, kad blogis laimi.“ Krikščioniškas džiaugsmas yra sprendimas pasitikėti Dievu kiekvieną dieną, kad ir kokios būtų aplinkybės. Tai ne emocija, kuri ateina ir praeina. Tai pasirinkimas. Popiežius Pranciškus pasakė: „Krikščionis yra džiaugsmo žmogus. Ne todėl, kad neturi kryžiaus, bet todėl, kad žino, jog nėra vienas. Jėzus yra su juo.“ Jau 45 metus Marija Medžiugorjėje kviečia mus melstis, pasninkauti, skaityti Dievo žodį, taip pat Eucharistijai ir šventajai išpažinčiai. Būtent čia mes sutinkame gyvąjį Jėzų ir būtent čia gimsta tikrasis džiaugsmas.
Savo pranešimo pabaigoje Ji mums sako: „Turėsite stiprybės, nes žinosite, kad esate laikini, ir galėsite viską paaukoti Dievui.“ Marija džiaugsmą sieja su žmogaus trapumo suvokimu. Pasaulis moko mus priešingai. Jis liepia mums kurti savo pasitikėjimą turtais, sėkme ir sveikata. Tačiau kai nustojame kabintis į tai, ką vieną dieną prarasime, mūsų širdys atsiveria Dievui. Ir tada mes atrandame tikrąjį džiaugsmą. Tai reiškia, kad savo džiaugsmus ir kančias, sėkmes ir nusivylimus, planus ir ateitį patikime Dievui. Tokia širdis išlieka rami net ir išbandymų metu, nes ji žino, kam priklauso.
Malda
Marija, išmokyk mus džiaugtis kartu su Tavimi ne tik ramybės ir tylos dienomis, bet ir išbandymų bei sunkumų metu. Išmelsk mums malonę, kad mūsų džiaugsmas ateitų iš buvimo su Dievu, o ne iš laikinų šio pasaulio dalykų. Perkeisk mus, Marija, kad per mūsų gyvenimus Dievas galėtų paliesti tuos, kurie ieško džiaugsmo laikinuose šio pasaulio dalykuose. Amen.
Teresa Gažiova
Paklausykite, mano broliai!
Jei gerbiame, kaip ir dera, Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kuri Jį nešiojo savo švenčiausiose įsčiose, jei palaimintasis Krikštytojas drebėjo ir nedrįso paliesti šventojo Dievo vainiko, jei gerbiame kapą, kuriame Jis kurį laiką gulėjo, tuomet koks šventas, teisingas ir vertas turi būti tas, kuris rankomis paliečia Tą, kuris nebemirs, bet gyvens amžinai ir bus pašlovintas, į kurį angelai trokšta pažvelgti; kunigas, kuris jį paima savo širdimi ir burna ir siūlo kitiems, kad jie Jį švęstų. Būkite sąmoningi ir orūs, broliai kunigai, ir būkite šventi, nes Jis yra šventas. (Kun 11, 44)
Ir kaip Viešpats Dievas jus išskyrė iš visų kitų dėl šios paslapties, taip ir jūs Jį mylėkite, gerbkite ir šlovinkite labiau nei visi kiti. Didelė nelaimė ir apgailėtina silpnybė turėti Jį taip šalia ir rūpintis kuo nors kitu šiame pasaulyje. Tegul žmogus dreba, tegul visas pasaulis dreba, tegul dangus aidi, kai Kristus, gyvojo Dievo Sūnus, yra ant altoriaus kunigų rankose! O, kokia nuostabi didybė ir nesuvokiama garbė! O, didingas nuolankumas! O, koks tai nuolankumo išaukštinimas, kad visų Viešpats, Dievas ir Dievo Sūnus, taip nusižemino, kad dėl mūsų išganymo slepiasi paprastoje duonoje! Pažvelkite, broliai, į Dievo nuolankumą ir išliekite savo širdį prieš Jį. Taip pat nusižeminkite, kad Jis jus išaukštintų... (1 Pt 5, 6) Todėl nieko nepasilikite sau, kad Jis, kuris jums visą save atidavė, visiškai priimtų jus. Be to, Viešpatyje įspėju ir raginu, kad pagal šventosios Bažnyčios nuostatus kasdien brolių gyvenamosiose vietose būtų aukojamos tik vienos Mišios. Jei kur nors būtų daugiau nei vienas kunigas, tegul kiti iš meilės tenkinasi vienomis Mišiomis. Nes Viešpats Jėzus Kristus pripildo ir tuos, kurie dalyvauja, ir tuos, kurių nėra, kurie yra Jo verti. Jis, nors ir matomas gyvenantis įvairiose vietose, vis dėlto lieka nedalomas ir nepažįsta jokių ribų, bet visur elgiasi taip, kaip jam patinka, su Viešpačiu Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia Guodėja per amžius. Amen.
Tinkama vieta
Atkreipkime dvasininkų dėmesį į didelę nuodėmę ir nežinojimą, kurį kai kurie rodo švenčiausiajam mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūnui ir kraujui, Jo švenčiausiajam vardui ir užrašytiems žodžiams, kuriais Jo kūnas pašventinamas. Žinome, kad Jis negali tapti kūnu, kol nebus pašventintas žodžiais. Nes mes neturime ir nematome nieko kūniško šiame pasaulyje iš Aukščiausiojo, išskyrus kūną ir kraują, vardą ir žodžius, kuriais buvome sukurti ir atpirkti iš mirties gyvenimui. Tegul visi tarnaujantys pagalvoja, kokios negražios yra taurės, indai ir drabužiai, kuriais pašventintas mūsų Viešpaties kūnas ir kraujas. Daugelis Jį laiko nevertose vietose, nevertai neša kelyje, nevertai priima ir dalija kitiems be deramos pagarbos. Jo vardai ir užrašyti žodžiai daug kur yra trypiami kojomis. Nes „kūniškas žmogus nesupranta, kas yra Dievo“ (1 Kor 2, 14).
Argi tai, kad gailestingasis Viešpats kasdien siūlo save per mūsų rankas, kad jį paliestume ir priimtume savo burna, nepripildo mūsų pamaldumo? Argi nežinome, kad pateksime į Jo rankas? Todėl kuo greičiau ir kuo kruopščiau pasitaisykime visuose šiuose ir kituose dalykuose. Ir kur tik švenčiausiasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūnas nevertai laikomas ir apleistas, išneškime jį iš tos vietos, padėkime į papuoštą vietą ir užrakinkime. Taip pat ir Jo vardas bei užrašyti žodžiai, kur tik jie randami nevertoje vietoje, turi būti surinkti ir padėti į deramą vietą. Žinome, kad tam turime visame kame tarnauti pagal Dievo įsakymus ir šventosios motinos Bažnyčios nuostatus. O kas to nedaro, tegul žino, kad teismo dieną jis duos apyskaitą mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus akivaizdoje. Tegul tie, kurie daugina šį raštą geresnei tarnystei, žino, kad Viešpats juos palaimins.
Pranciškaus malda įeinant į bažnyčią
Viešpats suteikė man tiek daug tikėjimo bažnyčiose, kad aš tiesiog meldžiausi sakydamas:
„Mes garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, čia ir visose Tavo bažnyčiose visame pasaulyje, ir šloviname Tave, nes šventuoju kryžiumi Tu atpirkai pasaulį.“
Tėvas Slavko Barbaričius, OFM
Maldos už taiką susitikimai Ukrainoje
Birželio 6–7 dienomis patyrėme didelę malonę dalyvaudami dviejuose maldos susitikimuose už taiką su kunigu iš Medžiugorjės Zvonimiru Pavičičium. Vienas vyko Pohonijoje, Ivano Frankivsko srityje, o antrasis – Mukačeve. Pohonija žinoma kaip graikų katalikų piligrimystės vieta. Ten įsikūręs Švč. Mergelės Marijos Užmigimo bazilijonų vienuolynas. Jis garsėja stebuklinga XVII a. Švč. Mergelės Marijos ikona, kuri pritraukia piligrimus iš visos Ukrainos. Vienuolynas ir bažnyčia buvo sunaikinti sovietmečiu, tačiau po 1991 m. jie buvo atkurti ir šiandien yra vienos iš svarbiausių piligrimystės vietų Ivano Frankivsko srityje.
Į Pohoniją atvykome vakare prieš maldos susitikimą, čia mus su didele meile ir džiaugsmu pasitiko kunigas Terentijus. Jis parodė mums mažas Mergelės Marijos koplyčias savo bažnyčioje, taip pat gražias ikonas ir paveikslus, įkvepiančius maldai. Maldos susitikimas vyko prie lauko altoriaus nuostabios gamtos apsuptyje. Susirinkimo dieną meldėme gero oro, ir Viešpats jį suteikė, nepaisant nepalankių orų prognozių. Susirinkime dalyvavo daug žmonių,kurie atėjo ieškodami stiprybės, gedėdami, norėdami rasti atsakymus į savo klausimus ir stiprinti savo tikėjimą.
Susitikimas prasidėjo vaizdo įrašu, kuriame Medžiugorjės parapijos arkivyskupas ir apaštališkasis vizitatorius monsinjoras Aldo Cavalli mus palaimino ir paragino būti viltingais bei ištvermingai melstis už taiką. Po to buvo kalbėtas Terezos Gažiovos vadovaujamas šventasis Rožinis. Po maldos į dalyvius kreipėsi Medžiugorjės klebonas Zvonimiras Pavičičius. Savo katechezėje jis pabrėžė nuolankios širdies poreikį, nes tik nuolanki širdis neieško pojūčių, o gyvena paprastu tikėjimu ir dėkingumu. Jis priminė tikintiesiems grįžti prie ištakų, prie Medžiugorjės pradžios, ir patirti Dievo Motinos pranešimus savo širdimi. Jis taip pat paragino tikinčiuosius melstis už taiką ir viltį, kad taika yra įmanoma, jei pirmiausia jos prašome sau, o paskui visam pasauliui.
Vėliau vyko Terezos Gažiovos katechezė, kurioje ji kalbėjo apie Dievo Motinos pranešimus ir Medžiugorjės apsireiškimų esmę. Dienos metu vyko tolesnės maldos, liudijimai ir katechezė. Vakare programa baigėsi šventine liturgija, kurioje taip pat dalyvavo du vyskupai: Ivano Frankivsko arkivyskupijos vyskupas pagalbininkas Mykola Semenišinas ir Černivcių vyskupijos katedros vyskupas Juozapatas Moščičius. Pamokslą pasakė tėvas Zvonimiras. Po liturgijos vyko adoracija, o programą užbaigėme susijungimu su Medžiugorje Dievo Motinos apsireiškimo metu. Kartu su mumis meldėsi ir regėtojas Ivanas. Sutikome daug draugų ir gerų žmonių, kurie daugelį metų su mumis vienijasi maldoje ir auga kartu su mumis Švč. Mergelės Marijos mokykloje.
Kitą dieną keliavome į Mukačevą Užkarpatės regione. Maldos susirinkimas vyko Šv. Martyno bažnyčioje. Dalyvavo ir tėvas vyskupas Mykola Petro Luchokas, kuris mus pasveikino kartu su parapijos vikaru tėvu Jevgenijumi. Programa prasidėjo rožiniu už Dievo Gailestingumą ir tęsėsi kunigų Zvonimiro ir Teresės katechezėmis, Marijos šviesos bendruomenės narių liudijimais ir bendra malda. Diena baigėsi šventosiomis Mišiomis, kurias aukojo monsinjoras Mykola Luchokas. Po Mišių vyko adoracija ir palaiminimas Švenčiausiuoju Sakramentu. Po susirinkimo susitikome su daugybe draugų ir pažįstamų, kurie pasidalijo su mumis savo sunkumais ir džiaugsmais.
Visas susirinkimas buvo didelė dovana ir mūsų tikėjimo ir meilės mažiesiems padrąsinimas. Ukraina yra šalis, kuri labai kenčia, bet nepraranda tikėjimo ir atkakliai meldžiasi bei prašo Viešpaties ramybės.
Dėkojame Viešpačiui už šį didelį gailestingumą, kad galėjome suteikti šviesos ir vilties dėl taikos ateities šiai kenčiančiai Bažnyčiai. Išvykome kupini dėkingumo širdyse už viską, ką Viešpats padarė šiuose susitikimuose.
Simona
