"Kalbėk pasauliui apie mano gailestingumą. Tegu visa žmonija pažįsta mano gailestingumą. Tai paskutiniųjų laikų ženklas, po jo ateis teisingumo diena"
„Kiekvieną kartą, išgirdusi laikrodį mušant trečią valandą, pasinerk į mano gailestingumą, jį šlovindama bei garbindama; šaukis jo visagalybės visam pasauliui, o ypač – vargšams nusidėjėliams, nes tuo metu jis plačiai atvertas visoms sieloms. Pasistenk šią valandą, - ragino Jėzus seserį Faustiną, - jei leis sąlygos, eiti Kryžiaus kelią. Jeigu negali eiti Kryžiaus kelio, tai bent trumpam užeik į koplyčią ir pagarbink gailestingumo kupiną mano Širdį Švenčiausiame Sakramente; jei negali užeiti į koplyčią, nors trumpam panirk į maldą ten, kur esi. Šią valandą, - pažadėjo Jėzus, - gali visko išmelsti sau ir kitiems; šią valandą visam pasauliui atsiveria malonė: gailestingumas nugali teisingumą.“
1937 m. spalio mėnesį Krokuvoje Jėzus nurodė seseriai Faustinai ypatingai gerbti Jo mirties valandą, kurią Jis pavadino didelio gailestingumo valanda visam pasauliui. Viešpats man tarė: "Prašyk to kenčiančioms sieloms: kai siela pamato ir pažįstą savo nuodėmių sunkumą, kai prieš jos akis atsiveria visas baisumas, kuriame ji yra, tegu neišsigąsta, bet su pasitikėjimu tepuola į mano gailestingumo glėbį, kaip vaikas į mylimos motinos rankas. Šios sielos turi pirmenybę mano gailestingoje širdyje, jos turi pirmenybę į mano gailestingumą. Pasakyk, kad nei viena siela, kuri šaukiasi mano gailestingumo nebuvo nuvilta ir nepatyrė pažeminimo.Ypatingai artimos man tos sielos, kurios pasitiki mano gerumu. O jei nuodėmingieji pažintų mano gailestingumą, jų tokia daugybė nežūtų. Kalbėk pasauliui apie mano gailestingumą. Tegu visa žmonija pažįsta mano gailestingumą. Tai paskutiniųjų laikų ženklas, po jo ateis teisingumo diena. Kol laikas, tebėga prie mano gailestingumo, tegu naudojasi krauju ir vandeniu, kuris ištryško iš mano šono."
Iš šv. Faustinos "Dienoraščio"
